Priežiūra

Šuo vedamas pasivaikščioti su trumpu pavadėliu arba su antsnukiu ir su numeriniu ženklu prie antkaklio (išskyrus šuniukus iki 3 mėnesių amžiaus). Su šunimi leidžiama vaikščioti tik specialiai tam skirtoje aikštelėje, paprastai nuo 7 iki 23 valandos. Kitu laiku išvedęs šunį, savininkas turi pasirūpinti, kad šuo nekeltų triukšmo.

Bute šuo turi turėti nuolatinę ramią vietą, kad jis niekam nekliūtų ir nebūtų nuolat trikdomas. Nereikėtų skirti šuniui vietos skersvėjyje, prie šildymo prietaisų, tamsioje patalpoje. Šuniui paklojamas kilimėlis, kuris kasdien purtomas, vėdinamas, valomas šepečiu ar dulkių siurbliu ir kartkarčiais plaunamas. Nykštukiniams, šilumą mėgstantiems šunims reikalingas minkštas šiltas paklotas.

Jei šuns savininkas turi sodybinį sklypą, šunį gali laikyti:

1. Palaidą gerai aptvertoje aikštelėje. Tvora turi būti patikima, kad į aptvarą neįeitų pašalinių žmonių, o šuo iš jo neišbėgtų. Kad šuo turėtų kur pasislėpti nuo darganos ir šalčio, aukštoje ir sausoje vietoje (geriau po priedanga) statoma būda; šaltuose kraštuose būdos sienos daromos dvigubos su užpildu. Šunį galima laikyti daržinėje ar priemenėje, kur irgi pastatoma būda arba įtaisomas pakeltas nuo grindų gultas su aukštesniais kraštais, kad šuo nenumestų pakloto. Žiemą būdoje ir ant gulto klojamas toks šieno, šiaudų arba drožlių sluoksnis, kad paspaudus ranka, nebūtų juntama grindų. Landa į būdą uždengiama tankaus audinio užuolaida.
2. Pririštą prie stabiliai pritvirtintos grandinės: į žemę įkalamas kuolas su kilpa arba žiedu; kuolas turi kyšoti iš žemės ne daugiau kaip 8 - 10 cm, kad grandinė negalėtų aplink jį apsisukti; grandinės ilgis 1,5 - 2 m.
3. Pririštą prie slankiojančios grandinės: ištempiama viela arba lynas su laisvai slankiojančiu žiedu ir prie jo prikabinama šuns grandinė. Ties viduriu viela neturi karoti labai žemai (apie 1,5 m). Būda statoma ties vielos viduriu arba vienoje jos pusėje.

Geriausia laikyti šunį voljeroje su būda. Voljeros plotas 3 x 3 m (kuo didesnis, tuo geriau), aukštis bent 2 m. Voljera gali būti prišlieta prie tvoros, namo arba daržinės sienos, taip paprasčiau ją įrengti. Rėmai daromi iš medienos, vamzdžių, kampuočių; jie aptempiami 2,5 - 3 mm storio vielos tinklu. Durys turi atsidaryti į vidų. Voljeros aikštelė suplūkiama; ji daroma šiek tiek nuolaidi, kad nutekėtų vanduo. Būda statoma taip, kad nuo jos šuo negalėtų peršokti per aptvarą.

Prie vartų kabinamas įspėjamasis užrašas, kad kieme yra šuo.

Suaugęs šuo, jei jis laikomas bute, vedamas pasivaikščioti bent 2 kartus per dieną, mažas šuniukas - ne rečiau kaip 4 kartus. Šunims, ypač jaunikliams, reikia daug judėti, todėl pasivaikščiojimai turėtų būti ne trumpesni kaip po vieną valandą.

Dulkės, nešvarumai, pleiskanos iš kailio iššukuojamos šepečiu; ilgaplaukiai šunys, be to, dar šukuojami ir retomis šukomis. Jei reikia (kai lauke purvas), patartina apšluostyti šuns pilvą ir kojas drėgnu skuduru arba apiplauti šiltu vandeniu be muilo. Pavasarį ir rudenį, kai šunys šeriasi, kasdien iššukuojami iškritę plaukai.

Plovikliais šuo paprastai plaunamas ne dažniau kaip kartą per pusmetį. Geriausiai plauti vaikų muilo putomis arba vaikų šampūnu (muilu geriau netrinti, nes paskui sunku išplauti plaukus, o muilo likučiai dirgina odą).

Šunys lytiškai subręsta 8 - 10 mėn. Tada kalės pradeda rujoti. Rujoja du kartus per metus po 20 - 30 dienų. Fiziškai subrendusios (maždaug 2 metų amžiaus) kalės sukergiamos dešimtą - penkioliktą dieną nuo rujos pradžios. Nėštumas trunka vidutiniškai 58 - 65 dienas. Stambių veislių šunys paprastai atsiveda 5 - 8 (kartais iki 12), nykštukinių veislių - 2 - 4 aklus, kurčius, bedančius šuniukus. Jie pradeda girdėti 5 - 8 (kartais ir vėliau), praregi 10 - 14, dantys jiems prasikala 20 - 30 dieną. Iš pradžių šuniukai maitinasi tik motinos pienu. Papildomo maitinimo pradžia priklauso nuo šuniukų skaičiaus ir motinos pieningumo.

Jei vadoje yra ne daugiau kaip 6 šuniukai, pirmą kartą maitinama mėsa 10 dieną, pienišku maistu truputį vėliau. 30 - 45 dienų šuniukai (priklausomai nuo veislės) pamažu atjunkomi.

* * *

---

Šunų priežiūros taisyklės

Kad šuo visada atpažintų savo šeimininką, jam tarnautų ir jį mylėtų, reikia pasistengti dėl savo šuniuko. Svarbiausios taisyklės yra:

1. Kasdien vesk pasivaikščiot šunį 5-4 arba bent 3-2 kartus. Šunims reikia gryno oro.
2. Geriau įsigyti jauną šunį, nes bus lengviau jį išdresiruoti. O jei perki vyresnį, labiau tinka bent jau kiek nors išdresiruotas, nes kitaip gali būti nelengva su juo.
3. Didelį, vyresnį šunį šerk 2-3 kartus per dieną, pagal jo svorį. O jauną ir mažą 4 ar 3 kartus mažesniais kiekiais. Nereikia šuns peršerti, nes jam tai gali pakenkti.
4. Nepalik šuns vieno namuose be jokio žaisliuko ar kaulo. Jam labai liūdna vienam namuose....
5. Jei kur nors išvyksti ilgesniam laiku, jokiu būdu nepalik šuns vieno namuose. Paprašyk draugo ar kaimynės, kad jį prižiūrėtų, arba išvežk į kaimą.
6. Nors kartą per dieną pažaisk su šunim. Ypač naujoje aplinkoje jis gali jaustis nesaugiai.
7. Mylės savo šunį. Jei jau nusprendei įsigyti šuniuką, tai apgalvok ar tikrai juo rūpinsies ir ar po metų nepaliksi jo gatvėje.
8. Jei šuo yra plėšrus, einant pasivaikščioti uždėk jam antsnukį.
9. Šunį reikia paskiepyti nuo visokiausių ligų. Reguliariai vesk šunį pas veterinarą apžiūrėjimui.
10. Nemušk šuns ta pačia ranka su kuria glostai...